Kelias, į kurį gera kilti bet kuriuo paros metu
O nuo tilto žvelgi į vis nesustojančias keliones
Ir taip link jūros niekas nestoja...
Atsiremi ir žvelgi kaip traška gamykla
Kaip žmonių nematyt
Kaip leidžiasi saulė Melnragėje
O diena viskas atrodo kitaip
Tik pyksti, kad okupavo pajūrį
Ir džiaugies saulės atspindžiais
Džiaugies geležinkelio stotim
Ir įėjimu į buvusią auditoriją
Paupys irgi pilnas pramonės
Net neįsivaizduoju kokie darbai ten vyksta
Variantų pilna
Ir visa tai primena Monė paveikslus
Danė užsiaugino lelijas
Belipdama stebiu šokančius šešėlius
Pakėlus galvą prie bazės
Paskęsti konstrukcijose
Ore ir vandeny
Ir viskas apsiverčia aukštyn kojom
Nors Meridianas vis dar neišplaukė
Ir keltas jau seniai kitoj pusėj
Ir amžinai išlydim artimuosius
Kartu stebim atplaukiančius
Kas valandą juos įleidžiam
O vistiek kažkas laukia...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą