Jokūbas Šernas

Aleksandras Stulginskis

Kazimieras Bizauskas

Baltas pavydas white jealousy

           Grikius paišo kiekvieną dieną, įnertingai ir ilgai mąstydamas bei stebėdamas, vis švelniai uždėdamas trūkstamą potepį. Vis atsitraukdamas ir vėl sugrįždamas. Kartais, pykdamas dėl neteisybės, kurią jis regi pasaulyje, savo įniršį išlieja stipriai prispaudamas nosį prie stiklo ir brėždamas trumpus ir storus potepius. Ši jo gyvenimo drobė viešai eksponuojama, jo darbo procesą stebi tiek pakeliui einantys žmonės, tiek jų augintiniai, bet kaip įprasta menininkų pasaulyje, dažniausiai Grikius lieka nesuprastas. Jo uolų darbą žmonės vertina įgrįsusiu teigniniu:„kažkokia teplionę, koks čia menas? Ir beždžionė taip gali…“. Bet tai Grikiui absoliučiai nerūpi, kiekvieną dieną jis grįžta prie savo drobės ir skvarbiu žvilgsniu tyrinėja pasaulį palikdamas savo pėdsaką jame.